sužėbti — sužė̃bti, ia, sùžėbė 1. žr. sužėbėti 1. ║ Nebėr ko besužėbti nė ponams miestūse Šts. Sužėbei visą cukrų Ut. Senam žmogui be dantų sunku sužėbt duonos pluta Švnč. 2. žr. sužėbėti 4: Tu tik vienas nori viską sužėbti, o kitam nieko Kt. Nerėpnesni… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžėbėti — intr. apsitraukti, pasidengti kuo, pasidaryti nešvariam: Stalas taip apžėbėjęs, ka nematyties, a dažytas, a ne Vdk. | refl.: Apsižėbėja malūno girnos nuo žalių grūdų Krd. žėbėti; apžėbėti; atsižėbėti; įsižėbėti; išžėbėti; pažėbėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atsižėbėti — tr. prisiėsti iki soties ko smulkaus: Na, jau atsižėbėjo arkliai abrako Jž. žėbėti; apžėbėti; atsižėbėti; įsižėbėti; išžėbėti; pažėbėti; prižėbėti; sužėbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išžėbėti — tr. Ps, Ut suvalgyti ką smulkų: Nepalik, tėvai, cukro ant stalo, ba vaikai išžėbės Žmt. Padėk cukrų, kad vaikai neišžėbėtų Sdb. ║ suėsti ką smulkų: Arklys išžėbėjo miltus iš gorčiuko Š. Arklys išžėbėja visą abraką Jnšk. ◊ abrãką išžėbėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažėbėti — tr. Švnč, Ds, Antz, Prng 1. kiek pavalgyti ko smulkaus: Tu nieko nevalgęs, tik sausų žirnių pažėbėjęs Tvr. Mama, duok aguonų pažėbėt Glv. Susiskusk gabalėlį imbiero ir pažėbėk Lnkv. Aguonų pažėbėjus tai miegan traukia Mžš. Kas likdavo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prižėbėti — tr. 1. Antz, Srv, Ssk privalgyti ko smulkaus: Prižėbėsiu cukraus, ir bus gerai Trgn. Prižėbėjau druskos – tai gersiu Km. Pelų prižėbėjo ir ištino LTR(Ds). | refl. tr.: Prisižėbėjo vaikas cukro – nieko nebevalgo Mžš. 2. pritraukti kokių nešvarumų … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiobėti — žr. sužėbėti 2: Da minkštimą šiaip teip sužiobėja, o plutos visos lieka Mlt. žiobėti; pažiobėti; prižiobėti; sužiobėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužėbioti — žr. sužėbėti 1. ║ Visas aguonas turbūt sužėbiojai Lkm. Sužėbiok, vaikel, ir trupinėlius [duonos], nebarstyk Dievo dovanos Svn. žėbioti; pažėbioti; sužėbioti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsižėbėti — 1. prk. įsigerti, įkaušti: Petras jau gerai įsižėbėjęs Ds. 2. daug prisiskolinti: Ir jis tokius pasogus duodamas gerokai skolon įsižėbėjo Pg. žėbėti; apžėbėti; atsižėbėti; įsižėbėti; išžėbėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
žėbėti — žėbėti, ėja ( ia K.Būg(Ds), KŽ, i NdŽ, a Rtr), ėjo Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Skp, Č, Rk, Klt, Dglš, Trgn, Sv, Žl, Blnk, Dbk, Glv, Kkl, Lnkv, Ps, Al, Rg, žėbėti, žėba ( i), ėjo [K], Sl, Ob; Kos58, Sut, E 1. tr., intr. ėsti ką smulkų: Grabst grabst… … Dictionary of the Lithuanian Language
